Vandens įtaka dantų sveikatai

Vanduo- neįkainojama Žemės dovana mums. Tai didingos gamtos gyvybinė energija, turinti paslaptingą gebėjimą valyti ir teikti gyvastį. Nuo senų senovės vanduo traukė mokslininkų dėmesį ir ne viena vandens tyrėjų karta stengėsi atskleisti jo paslaptis. Tačiau net iki šiol žmonijai nepavyko pažinti visų šios įstabios medžiagos savybių. Anot alternatyviosios medicinos gydytojo daktaro Masaru Emoto „Pažinti vandenį- vadinasi, pažinti kosmosą, gamtos stebuklus ir patį gyvenimą.“ Romėnų patarlėje sakoma“ Pažvelk į vandens lašą ir tu pamatysi visą pasaulį.“

Vanduo mūsų gyvenime tapo įprastu dalyku. Nors jį kasdien geriame, prausiamės, naudojame namų ruošoje, retai kada apie jį susimąstome. O juk vanduo labai svarbus, nes sudaro vidutiniškai 70% žmogaus kūno bei dalyvauja visuose žmogaus organizmo gyvybiniuose procesuose, vanduo įeina į visų gyvųjų organizmų sudėtį. 71%  Žemės paviršiaus taip pat sudarytas iš vandens. Netekę 50%  kūne esančio vandens, netektume ir gyvybės. Antuanas de Sent-Egziuperi apie vandenį rašė: “Per maža pasakyti, kad tu reikalingas gyvybei - tu pats esi gyvybė”.

Vanduo, egzistuojantis žmogaus organizme kraujo ir kūno skysčių pavidalu, yra priemonė pamaitinti kūną bei skleisti jame energiją. Dėl to, labai svarbu suvokti vandens svarbą ir išsaugoti jo švarą. Vis daugiau medikų pritaria, kad vandenyje- sveikata, ir vis dažniau imama vandenį naudoti gydant ligas. Viena iš medicinos sričių, kuri vertina vandenį, yra homeopatija. Ji teigia, kad vaistas tuo veiksmingesnis, kuo jis labiau atskiestas.

Vanduo žmogui būtinas

Nevalgęs žmogus gali išgyventi keliasdešimt dienų, o negerdamas vandens- vos keletą. Tad

organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti, svarbu kasdien gauti reikiamą vandens kiekį. Suaugęs žmogus turi išgerti 1,5- 2 l vandens.

Vandens stokai žmogaus organizmas labai jautrus. Simptomai atsiranda jau esant vieno procento vandens deficitui. Trūkstant jo ilgesnį laiką, gali sutrikti termoreguliacijos, kraujotakos, kvėpavimo ir kitų sistemų veikla. Mokslininkai įrodė, kad organizmo išsausėjimas gali būti daugelio ligų priežastis.

„Vanduo kaip moteris: jis dovanoja gyvybę ir turi paslaptingų galių. Be vandens nėra nieko...“ (Hipokratas)

Vanduo- dantų sveikatos šaltinis

Vanduo svarbus ir mūsų dantims. Jis neutralizuoja burnos ertmėje pH, skatina seilių išsiskyrimą, išvalo burnos ertmę nuo bakterijų. Per vandenį gaunama daug mikroelementų( fluoro), mineralinių medžiagų.

Vanduo skatina seilėtekį

Seilės- burnos skystis, kuris nuolat skalauja burnos gleivinę ir dantis. Seilių sudėtyje yra 99,5% vandens. Kai organizme yra pakankamai vandens, išsiskiria ir reikiamas seilių kiekis. Esant normaliam seilėtekiui burnoje didėja svarbių mikroelementų ir mineralinių druskų koncentracija, neutralizuojamos rūgštys ir toksinai, greičiau pašalinami cukrūs. Taip vyksta savaiminis dantų ir burnos ertmės apsivalymas. Kai organizme ima trūkti vandens( esant dehidratacijai), seilių tekėjimas sumažėja. Prastėja ir savaiminis dantų apsivalymas, nes reikalingas ilgesnis laiko tarpas angliavandeniams pašalinti iš burnos. Atsiranda palanki terpė apnašose esančioms bakterijoms iš cukrų gaminti rūgštis, ir taip pažeisti kietuosius danties audinius bei sukelti dantų ėduonį.

Sumažėjusį seilių išsiskyrimą gali sukelti ir:

1. Įvairios bendrinės organizmo ligos( cukrinis diabetas; autoimuninės ligos- reumatas, Šjogreno sindromas, sarkoidozė; nervinė anoreksija, dažnas badavimas; spindulinė liga, arba radiacinė terapija galvos ir kaklo srityje).
2.  Įvairių medikamentų vartojimas(antidepresantai, diuretikai, antihistamininiai preparatai, narkotikai).
3. Menopauzės laikotarpis. 
4. Seilių liaukų ligos( akmenys).

Seilių išsiskyrimo kiekiui įtakos turi ir žmogaus amžius, kūno svoris bei biologiniai organizmo ritmai. Atliktų tyrimų duomenimis didžiausias seilėtekis būna vidurdienį, o miego metu- beveik nulinis. Dėl to, labai svarbu valyti dantis vakare prieš miegą, nes sumažėjus seilėtekiui naktį, susidaro idealios sąlygos dantų ėduoniui vystytis.

Jei žmogus netenka 4 l vandens, seilių tekėjimas sumažėja iki nulio.

Vanduo- mikroelementų( fluoro) ir mineralinių medžiagų šaltinis dantims

Gamtoje esantis vanduo nėra tik vandenilio ir deguonies junginys. Jame daug įvairių mineralinių medžiagų( kalcio, magnio, natrio, kalio, chloridų, sulfatų, rūgščiųjų karbonatų ir kt.), biologiškai aktyvių mikroelementų (fluoro, mangano, geležies, jodo, cinko, vario ir kt.)

Vienas iš pagrindinių mikroelementų, svarbių dantų ėduonies profilaktikai, yra fluoras, kuris stiprina dantų emalį ir saugo jį nuo erozijos bei ėduonies.

Tyrimų duomenimis, fluoro kiekis geriamajame vandenyje( 0,5- 1 mg/l) sumažina dantų ėduonies atsiradimo tikimybę iki 60%.

Fluoro profilaktinis poveikis danties audiniams pasireiškia:

1. Fluoro dėka, emalis tampa atsparesnis rūgščių poveikiui, kurios susidaro burnos ertmėje dėl apnašose esančių bakterijų veiklos, skaidant angliavandenius. Taip mažėja jo tirpumas.
2. Fluoras dalyvauja emalio remineralizacijos( atsikūrimo) procese.
3. Mažina dantų apnašų prisitvirtinimą prie danties paviršiaus.
4. Stabdo dantų apnašose esančių bakterijų fermentinį aktyvumą, gaminant rūgštis.
5. Išdygusių dantų emalis yra ne visiškai susiformavęs. Tad fluoras padeda jam mineralizuotis.

Fluoras labai svarbus augančio organizmo kaulų sistemos vystymuisi.

Fluoro žmogus gauna ir valgydamas tam tikrus maisto produktus, bet didžiausias šio mikroelemento šaltinis yra geriamasis vanduo.

Fluoro kiekis maisto produktuose

Tačiau ne visoje Lietuvoje geriamąjame vandenyje yra reikiamas fluoro kiekis.  Rytų ir Pietryčių Lietuvos rajonuose fluoro koncentracijos vandenyje yra labai mažos. Dėl šios priežasties fluoro preparatai pritaikomi odontologijoje ir kitais metodais- vietiniu bei bendriniu būdu:

a)      Bendrinis fluoridų vartojimas - vandens, druskos, pieno fluoravimas, fluoro table­čių, lašų vartojimas.

b)  Vietinis fluoridų vartojimas – dantų valymas fluoro tu­rinčiomis dantų pastomis, burnos skalavimai fluoro tirpalais, fluoro želė aplikacijos, vagelių hermetizavimas silantais, dantų tepimas fluoro lakais, geliais.

Pats populiariausias profilaktikos metodas – dantų valymas fluoro turinčiomis dantų pastomis. Jos veiksmingos ir saugo nuo dantų ėduonies atsiradimo.Vaikams nuo 3 m. iki 7 m. patariama vartoti pastas, turinčias mažai fluoro – 250–600 ppm. Paaugliams ir suaugusiesiems tinka pastos, turinčios 1000–1100 ppm (ppm – fluoro dalelių kiekis milijone pastos dalelių). Jeigu yra aktyvus dantų ėduonis(greitai genda dantys) ar sumažėjęs selių išsiskyrimas, galima vartoti pastas turinčias daug fluoro(1450 ppm ir daugiau). Esant tokiai situacijai, gydytojas odontologas kiekvienam individualiai paskiria ir kitų fluoro preparatų, nurodo jų vartojimo reikalingumą ir dažnumą.

Fluoras yra ne tik profilaktinė, bet ir gydomoji priemonė. Kaip ir visi vaistai, fluoras gali būti žalingas, jeigu vartojamas dideliais kiekiais, savavališkai ar nesilaikant gydytojo odontologo nurodymų.

Per didelis fluoro kiekis sukelia dantų fluorozę, pažeidžia kalcio ir magnio apykaitą organizme. To pasekoje, kietėja kaulai, kaulėja kremzlės, mažėja raudonųjų ir baltųjų kraujo kūnelių.

Prisiminti: fluoras turi dvejopą poveikį: nedidelis jo kiekis saugo dantis, o per didelis- kenkia danties kietiesiems audiniams. Dėl to, svarbu konsultuotis su gydytoju odontologu ir pasirinkti tinkamiausią ėduonies profilaktikos priemonę.

Dantų fluorozė

Dantų fluorozė- tai biogeocheminės kilmės liga, pasireiškianti ilgai vartojant padidintą fluoro kiekį, dantų vystymosi ir formavimosi metu. Ypač tai svarbu vaikams iki 8- 10 metų amžiau. Esant šiai ligai pažeidžiami danties kietieji audiniai. Atsiranda emalyje dėmės, sunkesniais atvejais erozijos, įtrūkimai, defektai. Fluorozės paveikti dantys greičiau lūžta, genda, emalis nusidažo rusva ir gelsva spalva.  Fluorozė gali atsirasti tiek pieniniuose ,tiek nuolatiniuose dantyse. Tačiau pastarieji pažeidžiami dažniau.

Kokios priežastys lemia dantų fluorozės atsiradimą?

Jei vaikai gyvena vietovėje, kurios geriamasis vanduo turi padidėjusį fluoro kiekį(daugiau kaip 1,5 mg/l fluoro), tai didelė tikimybė,kad jų dantys bus pažeisti fluorozės. Lietuvoje padidėjęs fluoro kiekis geriamąjame vandenyje yra nustatytas Klaipėdos, Palangos, Kretingos, Šilutės, Kelmės rajonuose. Fluorozė gali išsivystyti ir tada kai fluoro kiekis geriamajame vandenyje yra normalus, tačau vaikai valydami dantis nuolat nuryja dantų pastą..

Fluorozės gydymas

Fluorozės gydymas priklauso nuo pažeidimo sunkumo. Dažniausiai dantys poliruojami, atliekamas estetinis dantų paviršių plombavimas, balinimas. Esant ryškiems defektams- protezuojama.

Kaip išvengti fluorozės

1. Vaikams reikėtų kuo daugiau vartoti pieno ar jo produktų (piene esantis kalcis sujungia fluoro junginius).
2. Taip pat rekomenduojamas vitaminas C, kuris padeda greičiau fluorui pasišalinti iš organizmo.
3. Rekomenduojama pakeisti vandens šaltinį. Net ir gyvenant vietovėse, kurių geriamojo vandens fluoro kiekis per didelis, galima rasti vandens šaltinių, turinčių normalų fluoro kiekį. Tai gruntinio vandens šaltiniai -juose labai retai fluoro kiekis būna didesnis už normą.
4. Dantis valyti pasta, turinčia mažiau fluoro, o po to labai gerai išskalauti burną.

Prisiminti: suaugusieji, geriantys vandenį su didesniu fluoro kiekiu, vis tiek dantis turi valyti  fluoro turinčia pasta, mažiausiai du kartus per dieną, nes tik iki 8- 10 metų amžiaus vaikams padidintas fluoro kiekis geriamąjame vandenyje gali būti dantų fluorozės rizikos veiksnys.

Tiek per didelė, tiek per maža fluoro koncentracija geriamajame vandenyje gali turėti neigiamos įtakos žmogaus sveikatai. Jei žmogui trūksta fluoro, ypač augančiam vaiko organizmui, gali sutrikti kaulų ir dantų kietųjų audinių vystymąsis.

Jei fluoro geriamajame vandenyje 1,5-5,0 mg/l, vystosi dantų fluorozė (dėmėtasis emalis), jei 10 mg/l - kaulo osteosklerozė, jei 20-50 mg/l - kaulų fluorozė. Fluoras gali pažeisti ir kitus organus - inkstų, širdies ir kraujagyslių, nervų sistemas. Tačiau reikia atsiminti, kad tokie pažeidimai išsivysto tik ilgą laiką geriant vandenį su padidintu fluoro kiekiu (5-10 mg/l).

Parengė:                                                                                                                                                 Aistė Talijūnienė                                                                                                                                 gydytoja odontologė
Tel. +370 683 97097, Klaipėda

Publikuota
"Sveikatos langas"
2011 m. birželis