Tuk tuk, kalasi dantukas! Pieninių ir nuolatinių dantų dygimo laikas bei priežiūra

Mažylio gimimas – dovana tėvams ir pasauliui. Kiekviena mama ir tėtis džiaugiasi  naujais vaikelio gyvenimo pažinimo momentais bei pasiekimais. Su nekantrumu laukiama  pirmųjų šypsnių, savarankiško atsisėdimo, ropinėjimų, nedrąsių pirmųjų žingsnių, nerišlių pirmųjų žodžių ir pirmųjų  mažylio dantukų.

Išdygus dantims, tėveliams tenka labai svarbi užduotis – kasdien rūpintis vaikučių dantukais, nes norint išsaugoti juos sveikus ir gražius, svarbu kruopščiai ir tinkamai dantis prižiūrėti nuo pat pirmų dienų.

Pieninių dantų svarba

Neretai pasitaiko tėvelių manančių, kad pieniniai dantukai nėra tokie reikšmingi, nes jie vis tiek iškris. Tačiau šis požiūris neteisingas. Pieniniai dantukai labai svarbūs, nes laiku išdygę, jie formuoja pieninį sąkandį, palaiko žandikaulius taisyklingoje padėtyje sukandus. Tai užtikrina normalią kramtymo funkciją. Laiku iškritę pieniniai dantys leidžia nuolatiniams dantims laiku išdygti ir formuotis taisyklingam nuolatiniam sąkandžiu. Taip pat, po kiekvienu pieniniu dantimi yra  nuolatinio danties užuomazga. Jei pažeistas pieninis dantis  negydomas, patekusi infekcija gali pakenkti nuolatinio danties užuomazgai, sutrikdyti jos vystymąsi bei dygimą.

 Pieninių dantų dygimo laikas

 Pirmieji pieniniai dantys turėtų pasirodyti 6 – 8 gyvenimo mėnesį. Dažniausia tai būna du apatinio žandikaulio centriniai kandžiai. Tačiau tai nėra griežta taisyklė. Kiekvieno vaiko dantukai kalasi individualiu laiku bei tvarka, ir jei dantys pradeda dygti trijų, keturių, devynių, dešimties ar net dvylikos mėnesių, nerimauti nereikėtų. 2,5 – 3 gyvenimo metais pieninių dantų dygimas baigiasi. Susiformuoja pieninis sąkandis kuris egzistuoja nuo 3 iki 6 metų. Jei trijų metų vaikui dar nėra išdygę visi 20 pieninių dantų, derėtų pasikonsultuoti su gydytoju odontologu.

Pieninių dantų dygimo seka ir laikas: 

Tyrimų duomenimis, dygimo laikui įtakos turi genetiniai faktoriai. Tad jei tėvams dantys pasirodė anksti ar vėlai, tikėtina, kad ir vaikučiams bus panašiai. Be to, pastebėta, jog berniukų pieniniai dantys dygsta šiek tiek anksčiau negu mergaičių.

Pasitaiko atvejų, kai kūdikiai gimsta jau su prasikalusiais dantimis arba jie išdygsta prąėjus kelioms dienoms po gimimo ( dažniausiai tai apatiniai centriniai kandžiai). Jei šie dantukai nesukelia pavojaus mažylio sveikatai, nekliba, netrukdo žindimui, jie paliekami.

Ankstyvas ar pavėluotas pieninių dantukų dygimas gali būti ir įvairių ligų pasekmė. Sergant tymais, (kai vaikutis stipriai karščiuoja), esant augliams žandikauliuose, dantukai prasikala ankščiau laiko. Vėlesnį dantų dygimą lemia rachitas, dažnos ūminės infekcinės ligos, įvairūs medžiagų apykaitos sutrikimai.

Dantų dygimo požymiai

1. Padidėjęs seilėtekis
2. Paburkusios dantenos
3. Pirštų čiulpimas
4. Daiktų graužimas
5. Irzlumas
6. Nežymūs veido bėrimai aplink lūpas
7. Nežymus karščiavimas
8. Miego sutrikimai
9. Kandžiojimasis
10. Apetito sumažėjimas
    

Kartais pasitaiko, kad apsunkinto dantų dygimo metu vaikutis stipriau sukarščiuoja, suskystėja viduriai. Bet tai praeina per kelias dienas. Tačiau stiprus karščiavimas, viduriavimas, vėmimas, drebulys neturėtų būti siejamas su dantų dygimu. Tai labaiu infekciniu ligų požymiai. Dėl to tėveliams reikia būti budriems ir nesupainioti dantų dygimo su kitom ligom. Pasireiškus šiems negalavimams kreiptis į vaikų gydytoją.

Pagalba mažyliui dygstant dantims

Padėti gali  guminiai žiedai( kramtukai), džiovinta duona, barankos, šviežūs atšaldyti vaisiai. Dantų dygimą paspartina ir skausmą sumažina masažas pirštu arba antpirščiu. Dantenas galima įtrinti ir specialiais skausmą malšinančiais tepalais( anestetikais). Dygstant dantims (irzlumui mažinti) rekomenduojama aviečių, liepžiedžių arbata. Būtinas švelnus, nedirginantis maistas.

Svarbu prisiminti: nederėtų dėti cukraus, medaus ar uogienės į maitinimo buteliuką, tepti medumi žinduko, nes tai skausmo nenumalšina, o tik skatina dantų ėduonies atsiradimą.

Nuolatinių dantų dygimo laikas

Dantų kaita, kai pradeda kristi pieniniai dantukai ir dygti nuolatiniai, vadinama mišraus sąkandžio laikotarpiu. Jis prasideda 6 gyvenimo metais ir pasibaigia 12 - 13 metais. Šiuo periodu intensyviai auga ir vystosi žandikaulis. 6 – 7 gyvenimo metais išdygsta pirmieji nuolatiniai dantys- pirmieji krūminiai dantukai arba apatiniai centriniai kandžiai. Netrukus pasirodo viršutiniai centriniai bei  šoniniai kandžiai. Apie 10 gyvenimo metus pradeda kristi ir likusieji pieniniai dantys. Jų vietą pakeičia nuolatiniai kapliai, antrieji krūminiai dantys bei iltys. Paprastai 13 metų vaikai jau turi 28 nuolatinius dantis. Susiformuoja nuolatinis sąkandis, kuris išlieka visą likusį gyvenimą. Daug klausimų žmonėms sukelia tretieji( protiniai) dantys. Jų dygimo laikas labai įvairus. Statistiniais duomenimis jie turėtų dygti 17 – 21 metais, tačiau neretai pasirodo daug vėliau arba išvis neišdygsta.

Pasitaiko atvejų, kai vienas ar keli pieniniai dantys neiškrenta iki vėlyvaus amžiaus. Taip nutinka dėl  to, kad yra nesusiformavusios nuolatinių dantų užuomazgos arba netaisyklinga dantų užuomazgų padėtis dantų lanke.

Nuolatinių dantų dygimo seka ir laikas:

Svarbu įsidėmėti: Dažnai dar prieš iškrentant pirmam pieninaim dantukui, prasikala pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys. Jie išdygsta už paskutinių pieninių krūminių dantų, todėl kartais lieka nepastebėti arba yra supainiojami su pieniniais dantimis. Ką tik išdygusių nuolatinių pirmųjų krūminių dantų vagelės yra nepilnai mineralizuotos, porėtos, labiau pažeidžiamos. Jas sunku išvalyti, dėl to kaupiasi apnašos ir bakterijos, taip sudarydamos palankią terpę dantų ėduoniui vystytis. Kad  šie dantys išliktų sveiki, rekomenduojama vageles dengti silantais. Tai medžiagos, turinčios fluoro, kuris išsiskirdamas stiprina danties emalį bei neleidžia kauptis apnašui.

Kodėl krenta dantys?

Po kiekvienu pieniniu dantimi yra nuolatinio danties užuomazga. Ją nuo pieninio danties skiria kaulo sluoksnis. Kai nuolatinis dantis pradeda dygti, užuomazgą dengiantis kaulas rezorbuojamas( tirpinamas) Nuolatinis dantis palaipsniui juda ašies kryptimi link burnos ertmės, tirpindamas  pieninio danties šaknį. Kuo daugiau šaknis nutirpsta, tuo dantis labiau juda, o po to iškrenta.

 Priežastys dėl kurių nuolatiniai dantys gali išdygti ne laiku:

1. Genetiniai sutrikimai gali sąlygoti vėlesnį nuolatinių dantų dygimą.
2. Lytis. Tyrimų duomenimis, mergaitėms nuolatiniai dantys dygsta ankščiau nei berniukams.
3. Mityba. Ilgalaikis nevisavertis maitinimasis( baltymų stoka) gali nulemti pavėluotą nuolatinių dantų dygmą.
4. Priešlaikinis gimimas vaikučiui gali nulemti vėlyvą nuolatinių dantų dygimą.
5. Sisteminės ligos( vit.D stokos rachitas, endokrininės sistemos sutrikimai, tam tikros rūšies vaistai, ilgalaikė chemoterapija, inkstų nepakankamumas, idiopatija, radiaciniai pakenkimai, anemija, cerebrinis paralyžius, sunkiųjų metalų intoksikacija, ŽIV) lemia vėlyvą dantų dygimą.
6. Diabetas suaktyvina dantų dygimą.
7. Vaikams, turintiems ansvorį nuolatiniai dantys dygsta lėčiau.
8. Hormoniniai sutrikimai sąlygoja nuolatinių dantų vėlesnį dygimą.
9. Ankstyvas pieninių dantų netekimas taip pat gali turėti įtakos vėlesniam nuolatinių dantų dygimui bei sukelti vietos problemas dygstant nuolatiniams dantims.

 Pieninių ir nuolatinių dantų priežiūra

Gražių ir sveikų dantų paslaptis – tinkama dantukų priežūra nuo pat jų vystymosi pradžios. Dar besilaukianti mama turėtų pradėti rūpintis būsimo kūdikio dantukais.

Pieninių dantų užuomazgos pradeda vystytis jau 6-7 nėštumo svaitę, o nuolatinių dantų užuomazgos atsiranda nuo 7 vaisiaus vystymosi mėnesio. Dėl to, didę įtaką dantukų sveikatai turi  pilnavertė besilaukiančios mamos mityba, kuri užtikrina gerą dantų užuomazgų susiformavimą, mineralizaciją. Persirgtos infekcinės ligos, vartoti vaistai nėštumo metu, žalingi faktoriai( alkoholis, rūkimas, narkotikai) taip pat gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi ir kūdikio dantų būklei.

     Vos pasirodžius pirmam dantukui, reikia pradėti jį valyti. Tam naudojama drėgna marlė ar specialus silikoninis antpirštis. Pastaruoju galima ne tik švelniai nubraukti apnašas, bet ir pamasažuoti dantenas. Tai palengvina naujų dantų prasikalimą bei sumažina skausmą.

Dantukus reikia valyti ryte ir vakare, ypač po vakarienės. Miegant sumažėja seilėtekis, savaiminis burnos apsivalymas. Dėl to, atsiranda didelė rizika ankstyvajam vaikų ėduoniui išsivystiti.

Kai išdygsta daugiau dantukų ir pasirodo pirmieji pieniniai krūminukai, būtina pradėti naudoti vaikišką šepetėlį( minkštą su maža galvute) bei befluorę dantų pastą. Vaikams nuo trijų metų rekomenduojamos pastos, turinčios nedidelį fluoro kiekį( 250 – 500 ppm), o paaugliams 1000 – 1100 ppm. Esant labai aktyviam ėduoniui, net trijų metukų neturintiems  vaikučiam gydytojas odontologas gali paskirti pastą su mažu fluoro kiekiu. Tačiau tėveliai tepdami pastą ant šepetėlio turėtų nepersistengti. Pakanka tokia pasta tik suvilgyti šepetėlio šerelius.

Iki šešerių- septynerių metų, vaikams dantis turi padėti valyti tėveliai, nes patiems kokybiškai to padaryti dar neišeina. Svarbu vaiką skatinti kruopščiai valytis dantis, rodyti tinkamą pavyzdį.

Išdygus nuolatiniams dantims pagrindiniai burnos higienos principai išlieka tokie patys. Dantys valomi mišriais judesiais, mažiausiai du kartus per dieną: ryte ir vakare, po 2 – 3 minutes. Paaugliai turėtų pasirinkti vidutinio kietumo šepetėlį, kad geriau išvalytų apnašas nuo dantų paviršiaus. Taip pat  nuo 10 - 12 galima pradėti naudoti tarpdančių siūlą. Esant butinybei su tėvelių pagalba galima tarpdančių siūlą naudoti išdygus nuolatiniams krūminiams dantims( 6-7 metų).

 Dantys gali sugesti ne tik prastai juos valant, bet ir netinkamai maitinantis. Gausus angliavandenių vartojimas skatina dantų ėduonis išsivystimą. Burnoje esantys mikroorganizmai skaido cukrus ir išskiria danties paviršiuje rūgštis. Jos tirpina emalį ir sudaro palankias sąlygas kariesui atsirasti.  Dėl to, kūdikių dantims žalingi saldinti pieno mišiniai, saldintos arbatos, medus.

Norint užtikrinti gerą vaiko vystymąsi ir burnos sveikatą rekomenduojama:

1. Vaikų mityba turi būti visavertė.
2. Augančiam vaiko organizmui svarbus reikiamas vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekis.
3. Svarbus kalcio ir fosforo santykis, nes šie elementai yra kaulų, dantų sudedamoji dalis. Jų gausu pieno produktuose, fermetiniame sūryje.
4. Svarbus mitybos rėžimas.
5. Patariama valgyti kuo mažiau saldumynų. Juos pakeisti šviežiais vaisiais, jogurtu. Paskanavus jais išsivalyti dantis arba išskalauti burną vandeniu.
6. Vengti lipnaus, ilgai ant dantų paviršiaus išsilaikančio maisto (bulvių traškučių, karamelės).
7. Valgyti daugiau skaidulinio, rupaus maisto, kuris skatina savaiminį dantų apsivalymą.
8. Vengti gazuotų, dirbtinių dažiklių ir kvapiklių turinčių gėrimų. Juos geriau keisti kefyru, nasaldinta arbata arba paprastu vandeniu.

 Įsidėmėti: Pirmas apsilankymas pas odontologą turėtų būti iki vienerių metų. Gydytojas patars, kaip teisingai vaikučiui prižiūrėti dantukus. Sekantys apsilankymai turėtų būti profilaktiniai gydytojui paskyrus, nes dantų ėduonį ne visada galima įžiūrėti plika akimi, o pieniniai dantys yra gerokai pažeidžiamesni ir greičiau sugenda. Pažeistus pieninius dantukus būtina gydyti, kad infekcija nepažeistų nuolatinių dantų užuomazgų.

Įdomu: Tyrimų duomenimis, gintaras( ypač baltiškasis) gali padėti vaikučiams pirmųjų pieninių dantukų dygimo laikotarpiu, nes turi gydomųjų savybių. Jis ramina, atpalaiduoja, turi antibakterinių savybių, skatina gijimą. Gintaro gabalėlis turi būti aptakus ir tinkamo dydžio, kad vaikutis kramsnodamas jo neprarytų ir nesusižalotų.

Parengė:
Aistė Talijūnienė
gydytoja odontologė
Tel.+370 683 97097, Klaipėda

Publikuota
"Sveikatos langas"
2011 m. kovas