Esant greitam gyvenimo tempui vis mažiau kreipiame dėmesį į tai ką ir kaip valgome. Nereguliarus maitinimasis ir prastas maistas neaprūpina organizmo reikalingom maistingom medžiagom, o tai sukelia burnos bei sistemines ligas, ypač augančiam organizmui. Dantų ėduonis( kariesas) – dažniausiai pasitaikanti dantų liga, kurios paplitimą nulemia nesubalansuota mityba ir prasta burnos higiena.
Cukrus – dantų priešas ar draugas?
Žalingas maistas dantims būna dažniausiai tas, kuris savo sudėtyje turi daug cukraus. Burnoje esančios bakterijos skaido jį, sudarydamos rūgštis, dėl kurių poveikio ir vystosi dantų ėduonis. Ypač pavojinga, kai rūgštys kaupiasi ant danties paviršiaus po apnašomis. Tad dantų ėduonies atsiradimas yra tiesiogiai susijęs su gausiu angliavandenių (sacharozės, gliukozės, fruktozės) vartojimu.
Tačiau ne tik angliavandenių vartojimo kiekis lemia šios ligos atsiradimą, bet ir maisto cheminė sudėtis( angliavandenių rūšis), maisto konsistencija( klampumas, lipnumas), maisto vartojimo dažnis, kiekvieno žmogaus individuali seilių, apnašų sudėtis bei bendras vartojamo maisto pobūdis.
Neigiamo angliavandenių poveikio dantims galima išvengti mažinant cukraus kiekį maisto racione bei mažinant angliavandenių buvimo laiką burnoje. Tyrimai parodė, kad suvalgius saldaus maisto, padidėjusi cukraus koncentracija seilėse išsilaiko 20 - 40 min. Tokio laiko pakanka, kad pasireikštų žalingas poveikis dantims. Dėl to, nerekomenduojama valgyti saldaus maisto nakčiai.
Koks maistas kenkia mūsų dantims?
Angliavandeniai svarbiausias ir lengviausiai prieinamas energijos šaltinis, bet kartu ir svarbus karieso išsivystymo, apnašų kaupimosi veiksnys. Burnos ertmės mikroorganizmai mėgsta cukrų, skaido jį, ir išskiria danties paviršiuje rūgštis, kurios sumažina dantų emalyje kalcio bei fosforo santykį. Prasideda emalio tirpimas, atsiranda palankios sąlygos dantų ėduoniui vystytis. Dėl to, reikia pasirinkti tinkamą maistą ir vengti žalingų produktų, kurie pavojingi dantims.
- Stalo cukrus, konditeriniai gaminiai ( karamelė, saldumynai, kepiniai, sausainiai, pyragaičiai, saldėsiai), uogienės, sirupai – tai didžiausia dalis angliavandenių, kurie turi mažai maistinės vertės ir yra svarbiausi ėduonies išsivystimui.
- Bulvių traškučiai, krekeriai, balta duona, tortilijos, įvairūs pyragai su priedais, makaronai turi didelį krakmolo kiekį( 40 – 77%). Tyrimai parodė, kad krakmolas taip pat yra rizikos veiksnys ėduoniui atsirasti, nes sugeba sukelti gana ryškų pH kritimą dantų apnaše. Krakmolingi produktai tampa žalingi dantims tada, kai yra termiškai apdorojami. Tokių produktų kaitinimas pagreitina krakmolo molekulių skilimą. Dėl to, ypač vengtinas keptos duonos, pašildyto tarkio ar bulvių traškučių vartojimas. Turintis krakmolo maistas yra ir labai lipnus, ilgai išsilaiko ant dantų paviršiaus, o tai sudaro palankią terpęa aktyviam kariesui atsirasti.
- Vartojant saldintus, gazuotus, alkoholinius, rūgščius, kofeino turinčius gėrimus( kola, energetiniai gėrimai, kava), sultis su dirbtinais dažikliais ir kvapiosiom medžiagom, burnos ertmėje susidaro rūgšti aplinka t.y. krinta pH indeksas. Dėl to, keičiasi dantų spalva, ardomas emalis, vystosi emalio erozijos. Dantys tampa labiau pažeidžiami ėduonies.
- Džiovinti vaisiai - bananai, datulės, razinos turi 9-11 % fruktozės ir gali prisidėti prie dantų ėduonies vystymosi. Šviežiuose labai rūgščiuose vaisiuose yra vaisių rūgšties, galinčios sukelti smarkų pH kritimą ir taip sukelti emalio irimą. Šie produktai nėra tokie pavojingi, jei vartojami nadideliais kiekiais.
- Greitas maistas žalingas ne tik organizmui, bet ir dantims. Jis neturi reikalingų vitaminų ir mineralų, dėl to ardo dantų struktūrą molekuliniame lygmenyje ir taip sudaro palankias sąlygas dantų ėduoniui atirasti.
- Kūdikių dantims žalingi saldinti pieno mišiniai, saldintos arbatos, medus.
Lentelėje pavaizduota kai kurių gėrimų ir produktų pH indeksas. Kuo pH mažesnis, tuo produktas rūgštesnis. Jei pH 5,5 ir mažiau, vystosi dantų ėduonis.
- Mineralinis vanduo pH 7,6
- Pienas pH 6,9
- Čederio sūris pH 5,9
- Šviesus alus pH 4,4
- Apelsinų sultys pH 3,8
- Greipfrutai pH 3,3
- Cola pH 2,5
- Raudonas vynas pH 2,5
- Actas pH 2,0
Svarbu atsiminti: maistas tampa „blogu“ tada, kai suvartojame didelį jo kiekį. Tad rekomenduojama valgyti saikingai, rinktis įvairų maistą, įtraukti į maisto racijoną daugiau daržovių ir vaisių, mažiau vartoti saldumynų, o jais paskanavus išsivalyti dantis ar išskalauti burną vandeniu.
Svarbu nepamiršti ir asmeninės burnos higienos. Jei dantys valomi prastai, subalansuota mityba neišgelbės nuo dantų ėduonies bei periodonto ligų.
Kokį maistą myli mūsų dantys?
Kai kurie maisto produktai naikina žalingą rūgščių poveikį, skatina savaiminį burnos valymąsi ir taip padeda išsaugoti sveikus dantis.
- Fermentinis sūris – savo sudėtyje turi didelį kalcio ir fosforo kiekį. Šie elementai yra kaulų ir dantų sudedamoji dalis. Dėl to sūris išsaugo bei atstato dantų emalį, skatina seilių išsiskyrimą, padeda neutralizuoti burnos pH, naikina bakterijas, kurios sukelia dantų ir dantenų ligas.
- Piene ir jo produktuose – taip pat gausu kalcio ir fosforo, kurie tarp savęs sudaro idealų santyki, leidžiantį juos greitai pasisavinti. 0,5 1 pieno yra kalcio paros norma. Piene yra vitamino A, būtino formuojantis kaulams ir dantims; vitamino D, svarbaus kalcio ir fosforo apykaitai, mineralizacijos procesui; B grupės vitaminų, svarbių burnos gleivinei. Pienas pasižymi mažesniu rūgštingumu, dėl to neleidžia atsirasti emalio erozijoms bei dantų nusidėvėjimui. Tačiau reikia nepamiršti, kad teigiamas pieno ir pieno produktų poveikis dantims yra tada, kai jie nesaldinti. Be to, pienas nemėgsta kitų produktų kaiminystės, blogai su jais sąveikauja. Tad nepatartina užgerinėti pienu kito maisto, ypač duonos, bandelių, saldumynų.
- Daržovės – morkos, moliūgas, brokoliai, kopūstai, pomidorai, bulvės – turtingos vitaminu A, kuris labai svarbus emalio vystymuisi ir formavimuisi. Šviežios, traškios morkos, ridikai, agurkai stimulioja dantenas, skatina seilių išsiskyrimą, mechaniškai nuvalo dantų paviršių. Visa tai padeda dantims išlikti sveikiems. Kopūstai, bulvės, saldieji pipirai, žalios lapinės daržovės praturtintos vitaminu C, kuris užkerta kelią periodonto ligoms.
- Vaisiai- obuoliai, juodieji serbentai, žemuogės, braškės, kivis – turi daug vitamino C, kuris svarbus dantenoms. Jei trūksta šio vitamino, dantenos tampa skausmingos, kraujuojančios, atsiranda didelė rizika periodonto ligoms vystytis. Valgant obuolius dantys savaime apsivalo, juose randama polifenolių, pasižyminčių antibakterinėmis sąvybėmis..
- Anakardžio, žemės, graikiniai riešutai, migdolai - kalcio, fosforo šaltinis.
- Sezamo sėklose gausu kalcio, kuris saugo dantenas, stiprina danties struktūrą. Ypač naudingos mažiems vaikams, nes padeda formuotis dantų emaliui.
- Svogūnas pasižymi antibakterinėmis savybėmis. Sunaikina burnos ertmėje įvairių rūšių mikroorganizmus, įskaitant ir Streptococcus mutans( ėduonies sukėlėją). Svogūno poveikis efektyviausias kai jis šviežias. Nors skonis ir kvapas ne itin ptrauklus, bet teigiamas poveikis dantims garantuotas.
- Salieras skatina seilių išsiskyrimą, neutralizuoja pH burnos ertmėje ir taip sumažina žalingą rūgščių poveikį dantų emaliui.
- Raudona mėsa, paukštiena, kalakutiena, žuvis, kiaušiniai turi fosforo, kalcio. Žuvyje randama ir fluoro, kuris yra vienas iš stipriausių dantų ėduonį stabdančių komponentų.
- Grūdai – sėlenos, rudieji ryžiai, dribsniai – praturtinti vitaminu B, svarbiu burnos gleivinei, dantenoms.
- Vanduo – labai svarbus mityboje. Neutralizuoja burnos ertmėje pH, skatina seilių išsiskyrimą, išvalo burnos ertmę nuo bakterijų. Per vandenį gaunama daug mikroelementų( fluoro), mineralinių medžiagų.
- Juodasis šokoladas ir kakava ( be cukraus ir priedų) – naikina žalingą rūgščių poveikį. Tačiau dabar į šiuos produktus dedama daug cukraus, jų žalingas poveikis didesnis nei nauda.
- Arbatoje yra natūralių dantis saugančių medžiagų: kalcio, vitaminų B1, B2 ir B6, flavonidų (antioksidantų polifenolių). Pastarieji neleidžia apnašoms kauptis ant dantų paviršiaus.Arbatos sudėtyje yra fluoro, kuris stiprina dantų emalį, saugo jį nuo erozijos bei ėduonies.
Įdomūs faktai apie arbatą
- Laboratoriniai daktaro Jukichimo Chara ir grupės japonų mokslininkų tyrimai parodė, kad arbata apsaugo nuo dantų akmenų susidarymo bei naikina kai kurias dantenų ligas sukeliančias burnos ertmės bakterijas.
- Ilinojaus Universitete( Ilinois College of Dentistry) atlikti tyrimai parodė, kad juodos arbatos sudetyje esančios medžiagos sustabdo bakterijų augimą, esančių dantų apnašose. Dėl juodojoje arbatoje esančių enzimų( fermentų), bakterijos praranda galimybę susijungti tarpusavyje( kolonizuotis). Mokslininkai ištyrė, kad skalaujant burną su juoda arbata 30 s, 3 min., stabdomas apnašų bakterijų augimas bei rūgščių išsiskyrimas. Tačiau mokslininkai įspėja, kad dažnai skalaujant burną juodąja arbata, gali pakisti dantų spalva. Anot jų, baltoji arbata mažiau dažo dantis ir dar geriau apsaugo dantis nei juodoji arbata.
- Bristolio Universiteto mokslininkai ištyrė, kad žolelių arbatos gėrimas gali ne tik apsaugoti dantis, bet ir sukelti emalio eroziją. Mokslininkai tyrė įvairių žolelių arbatų pH. Buvo nustatyta, kad kai kurių arbatų pH labai rūgštus ir jos net žalingesnės nei apelsinų sultys, jei šių arbatų kiekis naudojamas labai didelis. Tyrėjai pabrėžia, kad pavojus geriant tokias arbatas kyla tiems žmonėms, kurie naudoja arbatas kaip sveiką būdą svoriui mesti.
Subalansuotas maistas ir tinkamas mitybos rėžimas – svarbi sveiko gyvenimo būdo dalis. Taisyklinga mityba turi didelę reikšmę vaiko augančiam organizmui, emociniam jo vystymuisi bei elgsenos formavimuisi. Tai kiekvieno suaugusio žmogaus kelias į geresnę sveikatą ir pilnavertišką gyvenimą.
Parengė: Aistė Talijūnienė Gydytoja odontologė www.edante.lt Tel. +370 683 97097, Klaipėda
Publikuota "Sveikatos langas" 2011 m. vasaris
|